vaiskis

×váiskis sm. (1) 1. istor.: Didysis vaiskis – sen[osios] Lenkijos sritinis tvarkininkas, turėjęs pareigas rūpintis srities (pavieto ar žemės) saugumu tuo metu, kai bajorija išvykdavo į karą EncVI677. Be teismų pareigūnų, joje (apskrityje) buvo maršalka, pakamaris, vėliavininkas, vaiskis, mokesčių rinkikas, kaštelionai rš. 2. gėrimų prižiūrėtojas dvare: Váiskio žirgas, váiskio žirgas, tai ne tavo, berneli (d.) Al.